- siautėjas
- siautė́jas, siautė́ja dkt. Ji̇̀ bùvo gerà siautė́ja.
.
.
siautėjas — siautėjas, a smob. (1) NdŽ, siautė̃jas, à (4) K, KŽ 1. kas siaučia grūdus: Petronė buvo gera siautėja Brs. Rėtyje ant grūdų verpetu susisukdavo pelai ir žolių varpos, kurias siautėjas surinkdavo rankomis rš. 2. K, KŽ kas įpykęs siautėja, šėlsta … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiautėjas — apsiautėjas, a smob. (1) kas puldamas apsiaučia, apgula: Tam klyksmui pritarė iš oro apsiautėjai A.Vien. Apsiaustųjų mažiau žūva negu apsiautėjų rš. siautėjas; apsiautėjas … Dictionary of the Lithuanian Language